Alvydas Medalinskas. Pokrovsko gynybos svarba didžiajai politikai

Source: LRT | Original Published At: 2025-11-07 13:00:00 UTC

Key Points

Pokrovsko gynyba turi strateginę reikšmę Rusijos-Ukrainos konflikte ir tarptautinėje diplomatijoje
Rusijos bandymai užimti miestą truko daugiau nei pusantrų metų, bet miesto gynyba išsilaikė
Ukrainos dronų atakos pakenkė Rusijos naftos sektoriui, o D. Trumpas įvedė sankcijas prieš „Lukoil“ ir „Rosneft“
Pokrovsko išlaikymas paveikė JAV sprendimus dėl Rusijos sankcijų ir branduolinių bandymų
Miesto kritimas galėtų turėti rimtų geopolitinių pasekmių Ukrainai

Kasdien girdime apie mūšius ties strateginiu miestu Donbase Pokrovsku, o jeigu žvelgtume plačiau, ties šachtininkų miestų Pokrovsko ir Myrnohrado aglomeracija.

Rusija jau kurį laiką praneša, kad Pokrovskas krito, o šiame mieste yra apsupta apie penki su puse tūkstančio Ukrainos karių. Oficialiai Kyjivas tuos pranešimus neigia.

Bendra informacija, kad mūšiai vyksta pačiame mieste (galimai ties geležinkelio ir autobusų stotimis), nors kas pažįsta Pokrovsko geografiją, tai supranta, kad tarp tų dviejų stočių Pokrovske yra dar nemažas atstumas.

Vakarų šaltiniai, o ir juos skaitantys Lietuvoje irgi ne pirmą mėnesį tvirtina, kad Pokrovskas tuoj kris, bet iki šiol miesto gynyba, Vladimiro Putino nelaimei, kaip laikėsi, taip laikėsi.

Aliaskos susitikimo metu tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų prezidentų Pokrovsko kritimo temą labai stipriai aktyvavo Rusijos žiniasklaida. Tai išgirdo žmonės ir Vakaruose, ir Lietuvoje.

Žinių, kad Pokrovskas kris, netrūko nuo pirmų jo puolimo operacijos mėnesių. Daug kas užmiršta, kad šį miestą Rusija bando paimti daugiau nei pusantrų metų.

Panikos dėl Pokrovsko nuotaikos buvo reikalingos Rusijai, siekiant atgrasyti kokius nors rimtesnius Donaldo Trumpo žingsnius prieš Rusiją ir raginant jį priimti Kremliaus siūlomą realybę, kad Ukraina pralaimi, todėl neverta imtis kokių griežtų sankcijų prieš Rusiją, o geriau spausti Kyjivą link kapituliacijos, priimant V. Putino išsakytas sąlygas.

Panašu, kad Vašingtonas kažkuriuo metu buvo patikėjęs Kremliaus interpretacija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą eigos. Todėl matėme ilgai nuolaidžiavusį Maskvai D. Trumpą. Vėliau grasinantį, bet nesiimantį rimtų žingsnių.

Rusija skelbė vis naujas datas, kada užims Pokrovską, bet jas vis turėjo atkėlinėti. Pokrovskas pasirodė esąs kietas riešutas.

O Ukraina tuo metu galėjo tobulinti savo dronų gamybą, įgalindama juos skristi su sprogstamuoju užtaisu vis toliau į Rusijos gilumą. Vis masiškesnių Ukrainos dronų skrydžių metu žingsnis po žingsnio imtas naikinti Rusijos naftos sektorius. Maskva irgi labai stipriai smūgiavo Ukrainos energetiką, bet nuo to Rusijos energetikai geriau netapo.

Ir po to, kai dėl Ukrainos dronų smūgių buvo išvesta iš rikiuotės apie 60 proc. Rusijos naftos sektoriaus, o Pokrovskas kaip nekrito, taip nekrito, įvyko daugelio nelauktas žingsnis iš D. Trumpo pusės. Jis griebėsi sankcijų prieš du Putino režimo gigantus – naftos kompanijas „Lukoil“ ir „Rosneft“. Ir dar ėmėsi spausti kitas šalis, įskaitant Rusijos partnerius BRICS, nepirkti Rusijos naftos. Spaudimo sulaukė taip pat ir NATO šalis Turkija.

Tokia yra realybė. Bet svarbu suprasti ir kitką: Pokrovsko ir Myrnohrado aglomeracijos gynyba atliko svarbų vaidmenį šiame karo ir didžiosios diplomatijos etape, nors karo ekspertai ir gali turėti kritikos Ukrainos karinei vadovybei dėl vieno ar kito žingsnio, kaip buvo organizuota gynyba.

Tas jungtinis smūgis: Ukrainos atakos prieš Putino režimo ekonominę atramą, naftos objektus Rusijos teritorijoje, Vakarų partnerių auganti valia riboti Rusijos naftos eksportą per šešėlinį laivyną ir D. Trumpo žingsniai dėl sankcijų prieš Rusijos naftos sektorių, turėjo pasekmių.

Pirmas neišlaikė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Kilus kalboms apie V. Putino ir D. Trumpo susitikimą Budapešte, jis pareiškė, kad vien Donbaso Rusijai maža. Reikia Ukrainos valdžios pakeitimo į promaskvietišką.

Nežinia, ar S. Lavrovas pareiškimus darė su V. Putino žinia, ar tik norėjo pasitarnauti jam, bet Vašingtonas atšaukė ar bent jau atidėjo susitikimą su V. Putinu Budapešte.

Tada neišlaikė ir pats V. Putinas, jis ėmė vėl grasinti naujais savo superginklais, galinčiais nešti branduolinį užtaisą.

Ir čia plyšo D. Trumpo kantrybė. Jis ne tik paskelbė sankcijas Rusijos naftos gigantams, bet ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos taip pat surengs branduolinio ginklo bandymus. Ar stipriai nusilpęs nuo karo Ukrainoje V. Putino režimas parodys valią įsijungti dar į ginklavimosi varžybas su Vašingtonu, užmiršęs istorines Sovietų Sąjungos žlugimo pamokas, parodys laikas.

Man tik norisi čia pabrėžti Pokrovsko gynybos svarbą tokiai įvykių eigai. Jeigu šis miestas būtų kritęs, pavyzdžiui, per Aliaskos susitikimą ar dar anksčiau, kaip to norėjo V. Putinas, greičiausiai viso to nebūtų.

Dabar Pokrovske situacija Ukrainai tikrai kritinė, todėl yra galimas ir Ukrainos pasitraukimas iš šio miesto. Tiesa, su rimtomis geopolitinėmis pasekmėmis. Nuo Pokrovsko iki pat strateginio Dnipro miesto lygumos mažai tinkamos gynybai. Pokrovskas yra logistinis mazgas ir Kramatorskui.